Sovietinių autobusų parkas

Nuo pirmojo tinklaraščio straipsnio jau spėjo prabėgti nemažai laiko. Straipsnių per šį laiką buvo parašyta nei daug nei mažai, bet pakankamai, kad būčiau laimingas. Visi pirmieji aprašyti objektai papuolė į skirtingas kategorijas pradedant transportu ir baigiant švietimo įstaiga, o su šiuo objektu vėl sugrįžtu į pradžią, taigi – transportas.

Apie būtent šią vietą rašyti atsikirai neplanavau, tačiau neseniai sužinojau, kad jos gali artimiausiu metu nebelikti, o archyve kaip tik turėjau įamžinęs vieną, vasara kvepiantį apsilankymą čia, kuriuo šiandien šį tekstą ir iliustruosiu.

Laukas, pilnas “Pazikų”

Taip paprastai apibūdinamas vaizdas, atvykus į veikiantį vieno Lietuvos miesto autobusų parką. Išskirtinis jis tuo, kad didžiąją dalį jame stovinčių transporto priemonių sudaro jau niekada sava eiga nebevažinėsiantys Pazikai bei kitų modelių autobusai. Visi jie merdėdami parko centre sudaro savotišką labirintą, primenantį Pamirštų fūrų labirintą. Visgi, šis autobusų parkas yra plačiau žinomas ir čia pasivaikščioti atvažiuoja ne vienas smalsuolis, o neseniai susidomėjo ir užsienio kino kūrėjai.

Pavlovsky Avtobusny Zavod

Daugumą šio vaiduokliško, kitiems nostalgiško autobusų parko sudaro Pavlovo autobusų gamykloje (PAZ) apytiksliai nuo 1968 iki 1989 gaminti PAZ-672, PAZ-672M, kurie skyrėsi posukių dizainu, turėjo priešrūkinius žibintus, bei modernesni PAZ-3205, gaminami nuo 1989 metų^[1].

Nei kaltų, nei šildymo

Dėl esamos autobusų parko situacijos tarpusavyje vienas kitą kaltina miesto savivaldybė bei parką 15 metų valdžiusi privati įmonė. Tuo tarpu administraciniame pastate dirbantys parko darbuotojai sako esant šalčiams neplaunantys laiptinės, nes bijo nuo laiptų nusiristi – apledėja…

Panašioje ramybėje palikti ir vilkikai vienoje industrinėje teritorijoje, kuriuos galite pamatyti straipsnyje Pamirštų fūrų labirintas, o visus esamus ir būsimus straipsnius apie nebenaudojamą transportą rasite skyrelyje Transportas.