OH Vilnius 2024. II diena
Tęsiu įspūdžių dokumentavimą iš šiais metais įvykusio 10-ojo architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“
Pradedantiesiems ir sugrįžtantiesiems tinklaraščio skaitytojams rekomenduoju nepraktikuoti skaitymo nuo galo ir plačiau susipažinti su tema ankstesniame straipsnyje:
Antroji diena
Vėlai nueiti miegoti reiškia vėlai keltis. Šiai dienai numatyti objektai gana simboliškai išsidėliojo eilės tvarka: stotis, santuoka, gyvenamasis namas, rūmai ir meninis performansas „Veidu į veidą“.
Lietuvos geležinkeliai
Pirmasis antrosios dienos objektas straipsnio išleidimo mėnesį primena apie praėjusią Tarptautinę Geležinkeliečių dieną (rugsėjo 10). Šiais metais Lietuvos geležinkeliai taip pat organizavo panašaus tipo atvirų durų renginius į sunkiau prieinamus objektus, tačiau mano apsilankymas įvyko gegužę, Openhauso metu.
Nuo pat ryto prastovėjus eilėje ir pasipuošus šalmais bei liemenėmis aplankėme tiek, galima sakyti, priverstinai visų keliautojų praeinamą stoties pastatą, tiek šalimais įsikūrusius geležinkelio sistemos užkulisius - traukinių remonto depą.
Stotis paliko įspūdį tik dėl gidų išdėstytos istorijos, siekusios XIX a. Pirelio suprojektuotą pirmąjį stoties pastatą, ir atkreipto dėmesio į vietovės praeitį bei paskirtį primenančias pastato detales.
Apsilankymas depe įsiminė (tikriausiai) legaliu pasivaikščiojimu stoties bėgiais, pastatų architektūrinės raiškos įvairove, katės apraiška viename iš cechų bei neįprasta ramybe teritorijos viduje.
Santuokų rūmai
Architektas - Gediminas Baravykas, 1974
Open House - turbūt priimtiniausias būdas apžiūrėti santuokų rūmus be ceremonijų. Išskirtiniu šį pastatą galima pradedant nuo išorės - tai sunkiai plika akimi perprantamas tūris (praverčia planas arba dronas). Vidaus patalpų išdėstymas taip pat iškalbingas: oficialioms santuokų ceremonijoms skirtas antrasis pastato aukštas tarsi pridengia pirmąjį, kuriame registruojami ir mirties atvejai. Pro antrojo aukšto langus matomi antkapiai primena, jog esami rūmai pastatyti evangelikų liuteronų senųjų kapinių vietoje.
K. Žoromskio muziejus
Architektai - Aleksandras Bykovskis 1895, Saulius Šarkinas ir Leonidas Merkinas 1995
Dvaro, ant kurio kadaise nukrito aviacinė bomba, vietoje XX a. pabaigoje iškilęs postmodernistinis pastatas nebuvo mano norų sąraše, bet pirmosios dienos metu išgirsta rekomendacija suviliojo čia apsilankyti. Specialiai dailininkui Kazimierui Leonardui Žoromskiui statytas gyvenamasis namas su dirbtuvėmis, nors ir vadinamas muziejumi, panašu, jog nėra paprastai prieinamas visuomenei (tikriausiai reikalingas išankstinis susitarimas). Apsilankymo viduje metu fotografuoti nebuvo leidžiama, tad atmintyje pasiliko tik neįprastas erdvių formavimas bei didžiulis, kaip teigiama, paties menininko sumanytas 30 laipsnių pasviręs langas, atgręžtas į šiaurę.
VRM rūmai
Architektas – Algimantas Mačiulis, 1982
Pabaiga buvo didelė. Praeityje Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose (buv. VRM rūmuose) vienu metu tilpdavo dirbti apie 150 darbuotojų, šiuo metu - 5. Čia vėlesniais laikais susitalpino HBO „Černobylio“ scenos, „X faktoriaus“, „Lietuvos talentų“ filmavimai, festivalis „Lituanika“. Kadaise ore „pakibusiuose“ salės užkulisuose tilpdavo ir raudona partinė grietinėlė. Šįkart tilpome mes, o ant žavingų laiptų - ir visas performancas. Pastatas, kurį kiekvienais metais OH programoje iš žvilgsnio į pavadinimą supainiodavau su garsiaisiais sporto rūmais, pasirodė pilnas praeito laikmečio artefaktų. Sustojusios praeities fenomenas iš visų aprašytų festivalio objektų šiam tiko labiausiai.
Džiaugiuosi, kad antrąją įspūdžių dalį pavyko išleisti anksčiau nei prasidėjo Open House Vilnius 2025. Būsimoje programoje būtų malonus stebuklas išvysti sporto rūmų sugrįžimą, kol vaikai į stiklus neišbandė visų akmenų.