Open House Vilnius 2024. I diena
Šią gegužę įvyko 10-asis „Open House Vilnius“ - pirmasis, į kurį pasileidau visam savaitgaliui ir pasimėgaudamas užpildžiau visą nuotraukų galeriją.
Architektūros savaitgalis
„OH Vilnius“ trumpiniu yra vadinamas atviros architektūros savaitgalis, kurio idėja ypač artima tiek uždaryta.lt tinklaraščio autoriaus, tiek ir jo skaitytojo bendram interesui. Tai žinoma yra visuomenei neprieinamų architektūros objektų iš praeities tyrinėjimas. Būtent šio polinkio (dažniausiai sveikatai nežalingo) vedamas nuo vaikystės vaikausi pastatų užkaltomis durimis, o gegužę asocijuoju su nuo 2015 metų Lietuvoje vykstančiu openhausu, vieną savaitgalį paverčiančiu strateginiu stovėjimo gyvose eilėse planavimu.
Statistikos departamentas
- Iš viso aplankyti 9 objektai ir 1 meninis pasakojimas.
- Pirmąją dieną - 5 pastatai.
Pirmoji diena
Salės, stogai ir modernizmas - viskas ko tereikėjo, tekėjo prieš manas akis, o laikančiosios kūno konstrukcijos neprieštaravo kojų dienos pratęsimui visam savaitgaliui.
Keistuolių teatras
Architektas - Jurijus Koninas, 1984
Ekskursijų maratoną nusprendėme pradėti Viršuliškėse. Pirmąjį pastatą pavadinti „vėlyvojo modernizmo objektu, neseniai patyrusiu rekonstrukciją“ būtų labai neorginalu, mat apibūdinimas tiktų didžiajai daliai vietų, kurias aplankėme (matyt labai siauras asmeninis interesas arba esminė programos objektų tendencija). Užtat įsiminė interjero detalė - plieninės įėjimų arkos, kuriančios makabriškai žaismingą moderniosios adamsų šeimynėlės buveinės nuotaiką.
Iš nuogirdų ir užrašų:
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Architektai – V. ir A. Nasvyčiai, 1981 (II rekonstrukcija)
Tai buvo viena iš tokių vietų, kurios dydį iš vidaus įvertinti tinkamai nepakanka net ir festivalio ekskursijos. Apgaulingą įspūdį sukuria išoriškai kuklus įėjimas, kontrastuojantis su vidinio kiemo dydžio foje (kadaise tai ir buvo vidinis kiemas po atviru dangumi), trijomis salėmis, vienu metu talpinančiomis virš 1 tūkst. žiūrovų, daugybe aukštų, taigi ir laiptinių, personalo patalpų, neprieinamų žiūrovams. Laimei (ir vidinei ramybei), suteikiama galimybė pakilti ant stogo. Išaiškėja mastelis, atsiveria vaizdas į katedrą ir pradeda lyti.
Lietuvos kooperatyvų sąjunga
Architektas – Justinas Šeibokas, 1978
Trečiasis dienos objektas openhauso programoje dalyvauja nuo pat festivalio organizavimo pradžios ir panašu, jog populiarumo nepraranda. Žavingas tiek žvelgiantiems nuo žemės, tiek nuo eksploatuojamų stogų. Kiek sunkus ir niūrokas stovintiems prie foje įsprausto vitražo - laukiantiems liftų.
Žemės ūkio duomenų centras
Architektas – V. E. Čekanauskas, 1971-1978
Ketvirtas eilės numeris priklauso turbūt mažiausiai tarp lankytojų populiariam objektui - buvusiam agronomijos institutui ir skaičiavimų centrui. Dalyje gigantiško pastato šiuo metu veikia Žemės ūkio duomenų centras, kita dalis išsikrausčius registrų centrui palikta vaiduokliams, kuriems nelabai yra ką veikti tuščiuose kabinetuose, nebent žvanginti grotomis algų išmokėjimo būdoje ar įsikūnyti į salės freską. Dėl to čia ir atėjome, o leido ir ant stogo!
V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butai
Architektas - Mozė Cholemas, 1936–1938
Paskutinis, tikriausiai paskutinį kartą lankomas ir į „Open House Vilnius“ programą įtraukiamas objektas - pastatas su memorialiniais rašytojų butais, jau renginio metu pagarsėjusiais dėl miesto savivaldybės sprendimo, užveriančio šių patalpų, kaip muziejų duris. Kauno tarpukario architektūra kvepiantis 8+1 butų pastatas turtingas jame gyvenusių garsių lietuvių rašytojų pavardėmis. Čia sukaupta ir dalis jų asmenininių daiktų. Vizitas V. Mykolaičio-Putino bute padarė įspūdį ir priminė Kaune sėkmingai veikiančius ir miestą garsinančius „Art Deco“ bei „Amsterdamo mokyklos“ muziejus, taip pat įrengtus butuose. Pastarieji, tiesa, įkurti ir vystomi privačių asmenų iniciatyva, atlikus kruopštų restauracijos darbą. Gaila, jog Vilniuje toks potencialas išnaudotas nebus. Nuotraukose netrukus - dviprasmiškai sustojusi praeitis.
Informacijos šaltinis
