Mirusiųjų tyrimo poskyris

Pasivaikščiokime kultūros paveldo saugomose kareivinėse, slepiančiose ne tik buvusį morgą, bet ir autentikos fragmentus.

Mantas Gontis

2022 sausio 15

Neseniai prabėgo šventinis laikotarpis, daugeliui mūsų besisiejantis su jaukumu, artumu, šiluma bei teigiamomis emocijomis, tad siekiant pajusti kontrastą, šį kartą kviečiu pasisvečiuoti šaldymo kameroje su šio straipsnio objektu – vieta, kurioje teismo medicinos ekspertų buvo atliekami tyrimai su mirusiųjų kūnais, gyviesiems vykdomos sužalojimų apžiūros (abdukcijos), o pats pastatas yra paveldo objektas, turintis įdomią praeitį. Šiuo metu čia nebeliko nei gyvų, nei mirusių, taigi, užsukau aš.

Teismo medicina

Tai medicinos šaka, kuri teismų praktikoje nagrinėja mirties priežastis bei aplinkybes, gyvųjų sužalojimus, nustato mirusiųjų ir gyvųjų organizmuose esantį alkoholį, nuodus, psichotropines ir kitas medžiagas, atlieka lytinių būklių ekspertizes, vertina medicinos darbuotojų veiksmus. Surinktais duomenimis tikrinami bylų faktai.

Morgas buvusiose kareivinėse

Atliekant teismo medicinos ekspertizes, savaime suprantama, reikia tam tinkamų patalpų, ypač tyrinėjant mirusiųjų kūnus, atliekant skrodimą ir kitas reikalingas procedūras. Tam ir buvo reikalingas tanatologijos (mokslas, tiriantis mirtį) poskyris, į kurį netrukus ir įžengsime. Dalis šios įstaigos patalpų buvo skirta ir gyviesiems. Čia buvo atliekamos kūno sužalojimo ekspertizės nukentėjusiems. Visgi naudojamas buvo tik pirmasis pastato aukštas. Likęs antrasis aukštas, mūrinė pastato iššorė bei paveldo ženkliukas byloja apie pirminę šio pastato paskirtį ir visos aplinkinės teritorijos istoriją, kurią vertėtų trumpai panagrinėti.

Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyrius

Carinė Lietuva. 1894 metais valdžios iš Hassfortų giminės išperkamas, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1559 m. paminėtas Aukštosios Panemunės dvaras. Buvusio dvaro teritorijoje įkuriama pionierių kuopa bei pirmasis Lietuvoje oro uostas, o arčiau Sėmenos upelio – oreivystės skyrius. To meto planuose pažymėti tokie pastatai, kaip kareivinės, fugasinių sviedinių sandėlis, arklidės, arklių ligoninė, kuopos vado butas, pirtis, rūsiai-ledainės, gydytojo namas, ceikhauzas (ginklų ir amunicijos sandėlis, kalvė), sieros rūgšties, gurguolių sandėliai, oro balionų lakavimo angaras ir kiti. Tarpukariu šiose teritorijose dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai, 1936 m. įkurta motorizuota priešlėktuvinės apsaugos rinktinė.

Kareivinių aeronuotrauka bei 1926 m. karinio miestelio planas. *Panaudota iš kvr.kpd.lt ir autc.lt*

Dabartis

Šiomis dienoms dalyje buvusio karinio miestelio teritorijos vis dar įsikūrusi kariuomenė, kai kurie išlikę pastatai paversti gyvenamaisiais, veikia įmonės. Iš antrojo kareivinių pastato tanatologijos poskyris jau senokai iškraustytas. Dar 2012 metais miesto savivaldybė kartu su teisingumo ministerija ieškojo naujų patalpų įstaigos perkėlimui, kadangi šios buvo per didelės, netinkamo išplanavimo, o remontas būtų pabrangęs ir dėl to, kad pastatas yra kultūros paveldo objektas. Patalpos buvo rastos, teismo medicinos ekspertai išsikraustė, kartu iškeliavo ir visi baldai, skrodimo stalai, netgi padėklai iš šaldymo kameros, tačiau liko kvapas ir atmosfera. Pasivaikščiokime.

Antrasis kareivinių pastatas

Pastatas, kuriame vėliau įsikūrė teismo medicinos skyrius buvo pastatytas kaip kareivinės. Nors pirmąjame aukšte autentiškumo išlikę mažai, galima atkreipti dėmesį į banguotas lubas bei per visą pastato ilgį vedantį koridorių. Antrasis aukštas, nors ir turintis lentomis ir skarda dengtus langus, yra išlaikęs autentiškus gubernijos laikotarpio sieninės tapybos fragmentus. Jie ir paskatino mane pasigilinti į šio komplekso istoriją.