Ne itin dažnai pasitaiko situacija, kai ilgą laiką apleistu buvęs ir neremontuotas pastatas kaime per vieną naktį, kaip niekad, atgyja ir tris mėnesius yra nuolatos gyvenamas, o prabėgus minėtam laikotarpiui ištuštėja, užsidaro ir vėl, kaip ir seniau, tampa apleistas. Toks likimas ir vienos, jau senokai uždarytos mokyklos, apie kurią šiandien ir papasakosiu.
Pradėkime nuo pradžių. Pirmas aukštas dedikuotas ryškiai žaliai spalvai. Nenaudojama. Žavus baltų plytelių interjeras. Tokių ritinėlių galima rasti visame pastate, dažnai, neįprastoje vietoje. Taip atrodo virtuvės įrangos likučiai. Migrantų apgyvendinimo “reliktas”. Technologijų kabinete išlikę ir keli prietaisai. Nedidelė patalpa, nustebinusi inventoriaus gausa. Nustebino ir šaldytuve likęs maistas, tiesa, tikriausiai nebevalgomas. Erdvesnėje koridoriaus dalyje suneštas sporto inventorius, kuriuo naudojosi migrantai. Nublukusias sienas pagyvina migrantų piešiniai. O piešinių autorių kasdienybę galbūt pagyvindavo ši transporto priemonė. SHOP. Savadarbė elektros instaliacija vienoje iš sporto salės pagalbinių patalpų. Panašu, kad taip buvo išspręsta karšto vandens problema. Aktualijos. Miegamieji ir chemijos kabinetas Antrasis aukštas. Šiame aukšte netrūksta migrantų miegmaišių. Vienas iš kabinetų skęsta vadovėliuose. Solveiga. Chemijos kabinetas išsilaikęs geriau nei daugelis kitų. Lenta laiko skalbinių džiovinimo virves. “Branduolinis reaktorius”. Retorinis klausimas. Tvarkinga betvarkė. “Iškastinės anglys”. Antklodžių ir pagalvių klasė. Muzikos kabinete likusi tik iškaba. Įdomus laido panaudojimo būdas. Ir dar daugiau miegmaišių. Kabo “ant laidų”. Pabaigai Pabaigai galima nusileisti į rūsį. Čia galima rasti visko. Net ir supelijusį mokyklinį suolą. Laikas čia sustojo jau antrą kartą. Ekskursijos pabaiga.